Lietuva− mano tėvynė. Čia aš gyvenu, augu. Man Lietuva labai svarbi, tačiau dauguma žmonių vis dažniau susimąsto apie emigracija, o šie poelgiai kaip emigracija iškelia įvairius klausimus tokius kaip ar mums vis dar svarbi Lietuva? Manau yra daug žmonių, kurie dar nepamiršo kaip visi žmonės lyg viena šeima stojo prieš blogį ir gynė Lietuvą norėdami susigražinti laisvę. Ir mums tai pavyko. Bet kodėl dabar mes taip atsainiai žiūrime į Lietuvą? Skaudu, jog žmonės niekina ir menkina savo gimtinę. Jie turbūt taip elgdamiesi galvoja, jog tėvynė nėra verta Žmonių meilės, jei ji neduoda žmonėms naudos. Daugeliui vertybės yra labiau materialios, o ne dvasinės todėl jie nesupranta kokią naudą duoda tėvynė. Žinoma tėvynė duoda ir materialinės naudos, tačiau labiausiai ji mums duoda dvasines naudos. Žmonės to nesuprasdami ir išaukštindami materiaines vertybes papraščiausiai nustuma tėvynės duodama naudą į šalį, patys to nesuprasdami. Jei žmonės susimąstytų kas iš tiesų jiems teikia džiaugsmą, jie susivoktų ir atpažintų tikrasias vertybes. Taip mūsų tėvynė taptų svarbi kiekvienam žmogui. Manau, prie žmonių vertybių kitimo yra prisidėjas laikas. Šiais laikais žmonės neturi laiko realiai bendrauti ir tai yra tikrai pastebima. Seniau žmonės turėjo daug prasmingo laiko, nes darbus bei laisvalaikį leisdavo nuoširdžiai. Žmonės bendraudavo, džaugdavosi kiekvienu dalyku.O šiais laikais žmonės tiesiog susirašo ar susiskambina. Atrodo nieko blogo, tačiau tai menkina draugystes vertybes. Aukščiausią poziciją užima technologijos, o vėliau tik draugystė, meilė ir pan. Žmonėms ankščiau kiekvienas darbas būdavo svarbus ir savotiškai mielas. Dėl to žmonių darbai neprailgdavo ir neapsunkdavo. O šiais laikais žmonės nori kuo greičiau užbaigti, atlikti darbą neįdėdami nei kiek meilės ir nuoširdumo. Žmonės taip pat turi susivokti, jog nuoširdžiai praleistas laikas nesvarbu kaip jis praleistas ar dirbant ar pramogaujant tas laikas yra šimtąkart vertingesnis už laiką, kurį praleidi savotiškai kentėdamas. Laikas yra brangiausias turtas, nes jis neatsinaujina.

Mes, kaip Lietuvoje gimusios ir augusios merginos, esame susijusios su Lietuva. Būtent čia prasidėjo mūsų gyvenimai, čia mes išmokome kalbėti lietuvių kalba, žengti pirmą žingsnį ant Lietuvos žemės, čia, Lietuvoje, išgirdome pirmą paukščio giesmę. Mums visoms Lietuva yra labai svarbi. Čia visi mūsų prisiminimai, čia visos mūsų praleistos vasaros, draugai ir vaikystės metai. Labai didžiuojamės, kad esame lietuvės ir mylim savo šalį.